Nacionalinės regionų plėtros agentūros įgyvendinti projektai
MOKYKLŲ, VERSLO ĮSTAIGŲ IR SOCIALINIŲ PARTNERIŲ BENDRADARBIAVIMAS2011-11-07 – 2011-11-11 dienomis vyko pažintimis vizitas Berlyne (Vokietija), tema „Cooperation of schools, the world of work and social partners“ nr. 32. Veikla buvo finansuota pagal Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Kaip Lietuvos atstovė šiame pažintiniame vizite dalyvavo Viešosios įstaigos Nacionalinė regionų plėtros agentūra atstovė Aurelija Leišienė.
Vizito metu susitiko ir savo patirtimi dalijosi 16 atstovų iš 14-os pasaulio šalių (Lietuva, Estija, Norvegija, Anglija, Airija, Lenkija, Čekijos Respublika, Romėnija, Italija, Graikija, Ispanija, Portugalija, Turkija, Prancūzija).
Susipažinta su Vokietijos dualine profesinio ugdymo sistema. Vokietija, kaip ir visa šiuolaikinė Europa, sprendžia aktualią problemą – kaip mažinti skaičių tų, kurie „iškrenta“ iš mokymo sistemos, neįgyja išsilavinimo, profesijos. Jaunimas be išsilavinimo susiduria su problemomis darbo rinkoje, patiria didesnių sunkumų socialiai integruodamiesi. Vokietijoje jaunimo nedarbas viršija bendrą nedarbo lygį, todėl ieškoma būdų, kaip paskatinti siekti išsilavinimo ir įgyti profesiją. Kadangi buvo analizuoti dualinės profesinio ugdymo sistemos aspektai, įgyta naujų žinių šiuo klausimu, analizuoti bendradarbiavimo su darbdaviais ir kitais galimais socialiniais partneriais aspektai, kas labai svarbu siekiant organizuoti praktines veiklas, kurios sudarytų prielaidas tobulinti profesinio ugdymo įstaigų, socialinių partnerių, darbdavių ar jų atstovų glaudesnį bendradarbiavimą.
Vokietijoje paplitusi dualinė mokymo sistema - pirminis profesinis mokymas derinamas su praktika įmonėje ar organizacijoje. Laikomasi nuostatos, kad profesijos įgijimui kartu su mokymusi profesinėje mokykloje reikia ir dirbti praktikos vietą teikiančioje organizacijoje. Todėl daug dėmesio skiriama praktiniam specialistų parengimui. Vienintelis reikalavimas norintiems pradėti studijas profesinėse mokyklose yra pagrindinės mokyklos baigimo diplomas. Mokiniai įmonėse mokosi vidutiniškai 3-4 dienas per savaitę, o profesinėse mokyklose – iki dviejų dienų. Už įmonėse praleistą laiką mokinai gauna pinigines išmokas, kurios būna nuo 300 iki 600 eurų per mėnesį. Specialistų rengimas trunka nuo 2-3,5 metų. Teorijos ir praktikos sujungimas garantuoja aukštą amatininkų ir specialistų kvalifikaciją. Vokietijoje veikia daug mokymo centrų, aprūpintų technine įranga, kuriuose moksleiviai gali praktiškai išbandyti įvairias profesijas.
Ieškoma būdų, kaip įtraukti į profesinį mokymą nesimokantį, sunkumų turintį jaunimą, kad galėtų įsigyti profesiją ir padidinti savo šansus darbo rinkoje. Tokiems jaunuoliams padeda įdarbinimo agentūros, kurios suranda jiems praktikos ir mokymosi vietą arba nukreipia juos į mokymo centrus. Veikia įvairios vakarinės mokyklos, kuriose besimokantys gali įsigyti norimas specialybes, neatsitraukdami nuo savo kasdieninio darbo.
Profesinis lavinimas taip pat suteikia puikius pagrindus karjerai: po tolimesnio kvalifikacijos kėlimo galima įgyti meistro pažymėjimą. Lygiagrečiojo profesinio lavinimo dėka Vokietijoje yra palyginus nedaug jaunimo, neturinčio profesinio išsilavinimo ar praktikos vietos. Mokslą finansuoja įmonės, mokiniams-praktikantams mokančios atlyginimą, ir valstybė, padengianti profesinės mokyklos išlaidas. Smulkios ir vidutinės įmonės suteikia daugiau nei 80% praktinio mokymo vietų.
Pažintinio vizito metu patirtimi dalijosi įstaigos: Confederation of German Trade Unions, BIBB, DGB, Bundesagentur für Arbeit - BA. Lankytos įstaigos: DGB, Vocational school of Building Technology Knobelsdorff-Schule, DGB-Jugend Haus “Schloss 19“,Siemens Company, IG Metall Bildungsstätte Pichelssee.
Įdomiausi, naudingiausi Vokietijos patirties aspektai:
- Dualinė sistema - poreikių analizė, gerai panaudojimas realios darbo patirties ir projektų dualinėje sistemoje, sėkmės kursai, sėkmės lygis, aukšto lygio instruktorių/praktikų vadovų patirtis. - Didelė socialinė/bendroji atsakomybė (švietimo įstaigų, verslo įmonių, socialinių partnerių). - Profesinių sąjungų dalyvavimas švietimo ir profesinio rengimo sistemoje vaidmuo vertinamas kaip labai svarus. - Tvirta, apgalvota savanorių įtraukimo sistema. - Didelę nuostabą kėlė tai, jog besimokantieji Vokietijoje svarbius sprendimus dėl būsimos profesijos priima labai anksti, t. y. 10 metų amžiaus! - Klausimas ar dualinė sistema nekuria socialinių barjerų? Visus besidominčius išsamesnėmis vizito detalėmis, minėtų šalių atstovų kontaktais prašome kreiptis į Viešąją įstaigą Nacionalinę regionų plėtros agentūrą, tel. +370 41 552061, el. p. aurelija@nrda.lt, info@nrda.lt arba adresu Vilniaus g. 88, Šiauliai.
Pateikta informacija atspindi dotacijos gavėjo, o ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos komisijos ar jos institucijų požiūrį. Europos komisija neatsako už medžiagos turinį bei galimą informacijos panaudojimą.
Informaciją parengė pažintinio vizito dalyvė Aurelija Leišienė
Viešosios įstaigos Nacionalinė regionų plėtros agentūra
Socialinės-ekonominės plėtros skyriaus vedėja
2011-11-17Priimančios šalies - Vokietijos - atstovų pranešimai:
Education at a Glance 2011 Education in Germany 2010 Siemens PRÄSENTATION VET data report Germany 2011 Cooperation of schools, the world of work and social partners VET Dual Role of the social partners Dual Training at a Glance Dalyvių pranešimai:
Estija:
Estonian Education Tree
Estonian Vocational Education and Training SystemAirija:
Structure of the Irish Education SystemAnglija:
Vocational Education and Training in EnglandGraikija:
GREEK EDUCATION SYSTEM: CAREER GUIDANCE AND COUNSELLING IN GREECEIspanija:
Ispanijos atstovo prezentacijaItalija:
Evolution of apprenticeshipLenkija:
Vocational education and training in PolandLietuva:
Lietuvos atstovės prezentacijaPrancūzija:
Prancūzijos atstovo prezentacijaTurkija:
TURKISH NATIONAL EDUCATION SYSTEMČekija:
Presentation of the Czech republicNorvegija:
Norvegijos atstovo prezentacijaRomėnija:
Romania and Romanian Education System
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
LIETUVOS RESPUBLIKOS IR NORVEGIJOS FINANSINIO MECHANIZMO SUBSIDIJŲ SCHEMA „PATIRTIES PERDAVIMO IR BENDRADARBIAVIMO RYŠIŲ TARP VIETINIO, REGIONINIO IR EUROREGIONINIO LYGIO PARTNERIŲ LIETUVOJE IR NORVEGIJOJE STIPRINIMAS“
Paprojekčio įgyvendinimo sutarties Nr. 2004-LT0009-TES-2NOR-2-035
Paprojekčio pavadinimas: “Šiandienos kompetencijos ateities verslui. Įkvėpk! Dalinkis! Skatink!” Paprojekčio partneriai:
Pareiškėjas - Viešojį įstaiga Nacionalinė regionų plėtros agentūra.
Partneriai:
Indre Ostfold regiono taryba (Norvegija).
Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmai.TRUMPAS PROJEKTO APRAŠYMAS
Dauguma profesinių rengimo įstaigų apsiriboja mokomaja praktika gamyboje, mokomosiomis išvykomis, pažintinėmis ekskursijomis į įmones, bendroves, ūkius. Stebimas skirtingas mokymo įstaigų gebėjimas uždirbti papildomų lėšų skatina pasvarstyti, ar mažiau versli profesinio mokymo įstaiga yra pajėgi kurti verslumo kultūrą, populiarinti verslininkystę? Teikiamu projektu sprendžiama problema - netolygi Šiaurės Lietuvos profesinio mokymo įstaigų kompetencija ugdyti besimokančiųjų verslumą. Visas verslumo ugdymas turi būti nukreiptas į galutinį rezultatą – išugdyti asmenybę, gebančią savarankiškai ir atsakingai veikti. Šiai problemai spręsti reikalinga atitinkama kompetencija. Todėl profesinio mokymo įstaigų pedagoginio personalo kompetencijos ugdymas turi būti viena iš prioritetinių krypčių, ugdant žmogiškuosius išteklius ateities verslui.
Tiesioginiai naudos gavėjai profesinio ugdymo įstaigų pedagogai (56 asmenys), netiesioginiai – profesinio ugdymo įstaigų ugdytiniai. Pasitelkiant inovatyvius ir tradicinius metodus paprojektyje pedagogai profesinio mokymo įstaigose bus skatinami ugdyti moksleivių įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus jiems ir kaip individams, ir kaip visuomenės nariams, parengti juos suaugusiųjų gyvenimui, kad geriau galėtų pasinaudoti jo galimybėmis, sugebėtų prisiimti atsakomybę bei mokėtų gyventi neužtikrintumo sąlygomis.
Paprojekčio tikslas - stiprinti socialinę partnerystę verslumo skatinime ir didinti profesinio mokymo įstaigų pedagoginio personalo kompetencijas ugdyti besimokančiųjų verslumą, verslininkiškumo savybes.
Pagrindinės paprojekčio veiklos ir pasiekimai:
Mokymai profesinio ugdymo įstaigų pedagogams:
Refleksija Delfi grupėje septynių Šiaulių, Telšių apskričių profesinių mokyklų pedagogams, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Viešosios įstaigos Nacionalinės regionų plėtros agentūros darbuotojams, verslo įmonių bei Norvegijos Indre Ostfold Regional Council atstovams. (3 d. d., iki 30 asmenų);
Stažuotė Norvegijoje, (5 darbo dienos, 8 asm.);
Socialinių partnerių tinklo metodinis būrelis: strategijos sukūrimas, veiklų aprašas, metodikos ir metodų numatymas (4 susitikimai).
• mokymo programa „Karjeros planavimas“(16 val., 14 asm.);
• mokymo programa „Verslumo įgūdžių ugdymas“ (16 val., 14 asm.);
• mokymo programa „Kūrybiškumo ugdymas“ (16 val., 14 asm.);
• mokymo programa „Savęs įtvirtinimo įgūdžiai“ (16 val., 14 asm.);
• praktiniai užsiėmimai: praktika konkrečioje verslo įmonėje (5 d. d., 14 pedagogų).
• Imitaciniai mokymai - verslo situacijos įmonėje kūrimas. Dalyviai: profesinio rengimo įstaigų mokytojai, ŠPPAR, NRPA darbuotojai. (7 darbo dienos, iki 30 žmonių).
Baigiamoji Konferencija „Šiandienos kompetencijos ateities verslui. Įkvėpk! Dalinkis! Skatink!” – paprojekčio metu įgytos patirties sklaida. Leidinys, kuriame pateikiama visa paprojekčio metu įgyta geroji patirtis.
Straipsnis „Socianinės partnerystės vaidmuo verslumo skatinime“ 2010 m. spalio 29 d.
Projektas įgyvendinamas pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2009 m. metinės programos prioriteto „Rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas“ remiamą veiksmą - kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas.
Projekto tikslas - paskatinti regioninių socialinių bendradarbiavimo ir partnerystės tinklų kūrimą Lietuvoje, tobulinant imigracijos ir integracijos politikos priemones.
Uždaviniai:
• Užtikrinti atvirą ir veiksmingą bendravimą ir partnerystę tarp regioninių socialinių partnerių įvairiais imigrantų integracijos efektyvinimo/tobulinimo klausimais, regioninius socialinės partnerystės tinklus;
• Plėtoti ir koordinuoti partnerystės ryšius tarp regioninių socialinių partnerių tinklų imigracijos efektyvinimui ir užsienio ekspertų.
• Išsiaiškinti, atskleisti regioninių socialinių partnerių tinklų ir kitų suinteresuotų šalių pozicijas bei pasiūlymus imigracijos gerinimui ir parengti rekomendacijas politikos kūrėjams.VšĮ Nacionalinės regionų plėtros agentūros patirtis dirbant su imigrantais:
• 1 Projektas „Politinio dialogo formavimas: tarpkultūrinės kompetencijos plėtra įtakojant priimančios šalies gyventojų ir imigrantų elgseną“, kurio tikslas: Ugdyti politinius gebėjimus bei didinti tarpkultūrinę kompetenciją užtikrinant trečiųjų šalių piliečių (imigrantų) integraciją Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti buvo siekiama įtakoti imigracijos procesą, pasirengiant trečiųjų šalių piliečių imigracijai Lietuvoje bei suburti partnerystės tinklą, įgalinantį trečiųjų šalių piliečių integracijos planą Lietuvoje. Projekte didelis dėmesys skiriamas darbinei trečiųjų šalių piliečių integracijai, padėčiai darbo rinkoje. Projektas įgyvendinamas nuo 2009-01-01 d..
• 2 Projektas „Viešojo sektoriaus darbuotojų ir darbdavių tarpkultūrinių kompetencijų ir gebėjimų stiprinimas, lengvinant trečiųjų šalių piliečių integracijos procesą“, kurio tikslas - viešo sektoriaus darbuotojų ir įmonių darbuotojų, atsakingų už asmenų (imigrantų) įdarbinimą, tarpkultūrinių kompetencijų ir gebėjimų stiprinimas, siekiant palengvinti trečiųjų šalių piliečių integraciją į visuomenę ir darbo rinką. Projektas įgyvendinamas nuo 2009-07-02 d..Projekto partneriai:
• Viešoji įstaiga Nacionalinė regionų plėtros agentūra,
• Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.Trečiųjų šalių piliečių integracija Lietuvoje
Vizito Anglijoje (Londone) apžvalginis straipsnis
2009 EIF projekto baigiamasis straipsnis
• Laikraštis Nr. 1
• Laikraštis Nr. 2
• Laikraštis Nr. 3
• Priedas prie laikraščio Nr. 3
• Laikraštis Nr. 4
• Laikraštis Nr. 5
• Laikraštis Nr. 6
• Priedas prie laikraščio Nr. 6. Prezentacija
• Priedas prie laikraščio Nr. 6. Kalba
• Laikraštis Nr. 7
• Priedas prie laikraščio Nr. 7. Seminaro planas
• Laikraštis Nr. 8
• Laikraštis Nr. 9
• Laikraštis Nr. 10
• Laikraštis Nr. 11
• Priedas prie laikraščio Nr. 11. Delfi grupės ataskaita
• Laikraštis Nr. 12
Moterų verslininkių tinklo darbo reglamentas
Šiaulių regiono viešojo sektoriaus darbuotojų aktyvios įtraukties gebėjimų ugdymas
Viešoji įstaiga Nacionalinė regionų plėtros agentūra 2008 gruodžio 31 d. su Paramos fondu Europos socialinio fondo agentūra pasirašė paramos sutartį projekto „Politinio dialogo formavimas: tarpkultūrinės kompetencijos plėtra įtakojant priimančios šalies gyventojų ir imigrantų elgseną“ įgyvendinimui. Projektas įgyvendinamas pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijos 2007 m. metinės programos „Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose“ prioriteto remiamą veiksmą „Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su Europos integracijos fondo tikslais“.
Pagrindinis projekto tikslas - ugdyti politinius gebėjimus bei didinti tarpkultūrinę kompetenciją užtikrinant trečiųjų šalių piliečių (imigrantų) integraciją Lietuvoje.
Vienas svarbiausių projekto uždavinių, kurį spręs projekto partneriai - įtakoti imigracijos procesą, pasirengiant trečiųjų šalių piliečių imigracijai Lietuvoje.
Projektu siekiama darbo rinkos politiką formuojančių įstaigų darbuotojams, darbdaviams, visuomeninėms organizacijoms bei socialiniams partneriams savo pozicijose susitelkti į integraciją bendrai. Neskaldyti integracijos koncepcijos į konkrečius integracijos tipus ir palaikyti holistinį požiūrį, kad reikia sukurti prielaidas bei pagerinti socialinį bei ekonominį imigrantų statusą.
